Svarstantiems ir dvejojantiems , kodėl svarbu judėti darniai, primename, kad transportas yra vienas didžiausių oro teršalų - azoto oksidų ir kietųjų dalelių bei į atmosferą išmetamų šiltnamių efektą sukeliančių dujų - šaltinių Lietuvoje.
Ar darniai judėti, vadinasi, nesinaudoti motorine transporto priemone?
Jokiu būdu ne. Tai kasdieniai pasirinkimai judėti atsakingiau, mažiau kenkiant aplinkai, pavyzdžiui, rečiau naudotis nuosavu automobiliu (o gal ir iš viso jo galima atsisakyti?), dažniau važiuoti viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku, dalytis šeimoje vienu automobiliu ir pan.
Kodėl man naudinga judėti darniai?
Geresnė oro, kuriuo kvėpuojate, kokybė
Jei žmonės kasdien rinktųsi keliauti viešuoju transportu, bemotorinėmis transporto priemonėmis ar daugiau vaikščiotų pėščiomis, pajustume, kaip pagerėjo oro kokybė.
Pirmojo karantino metu, įsigaliojus judėjimo apribojimams, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 30 – 50 procentų. Tai įrodymas, kad automobilių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su tai, kokiu oru kvepuojame.
Geresnė sveikata
Automobiliu kasdien keliaujantis žmogus mažiau juda fiziškai, todėl patiria ir netiesioginę neigiamą įtaką savo sveikatai.
Mūsų kūnas evoliuciškai sutvertas taip, kad jam kasdien būtina fizinė veikla.
Būdami fiziškai aktyvūs, judėdami turime ne tik galimybę išlaikyti normalų kūno svorį, bet ir stipriname savo širdies ir kraujagyslių bei imuninę sistemą, skeleto raumenis, raiščius, sausgysles, kaulus. Be to, pagerėja koordinacija, atmintis, pažinimo procesai.
Moksliškai patvirtinta, kad fizinis aktyvumas gali būti viena iš prevencijos priemonių, apsaugančių nuo depresijos, demencijos, nerimo sutrikimų, cukrinio diabeto, riebalų apykaitos sutrikimų, vėžinių susirgimų.
Kasdienis ėjimas į darbą, parduotuvę ar tvarkytis asmeninių reikalų pėsčiomis arba važiavimas dviračiu yra nuostabi fizinio aktyvumo didinimo priemonė. Ji ypač svarbi tiems, kas neranda laiko fizinei veiklai dienos metu.
Pilnesnė piniginė
Nuosavas automobilis – nuolatinės išlaidos degalams, remontui, plovimui, draudimui ir pan.
Ar skaičiavote, kiek jums vidutiniškai kainuoja automobilio išlaikymas?
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp daugiausiai transportui išleidžiančių Europos Sąjungos gyventojų. Lietuvos vidurkis transporto išlaidoms pastaraisiais metais sudarė apie 15 procentų nuo gaunamų pajamų: pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp lyderių visoje ES. Pavyzdžiui, latviai, estai susisiekimui skiria gerokai mažiau – apie 12 proc. visų savo išlaidų.
Akivaizdu, kad pomėgis keliauti nuosavu automobiliu brangiai kainuoja. Kad piniginė būtų pilnesnė, verta dažniau rinktis važiavimą dviračiu, vaikščiojimą ar viešąjį transportą.
Tikėtina, kad dažnai sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Tai ypač aktualu vilniečiams. Vidutiniškai per metus vienas Vilniaus miesto gyventojas piko metu automobilyje praleidžia apie 32 valandas. Kam švaistyti laiką, kurio visi turime ribotai, kai dabar turime galimybę tikslą pasiekti kur kas greičiau negu automobiliu?
